|
Kareiviški juokai
Kapitonas:
- Kai čia suprasti? Tau šovė į krūtinę, o tu gyvas.
- Man tuo momentu širdis į kulnis nubėgo...
- Generole, ant mano galvos nukrito dėžė!
- O kas joje?
- Nieko!
- O dėžėje?
Vaikinas atsiunčia iš armijos granatą ir laiškelį: “Miela močiute! Jeigu patrauksi už žiedo, aš gausiu tris dienas atostogų”.
Į pilį pas savo senjorą sugrįžo vasalas. Jis buvo labai išvargęs, šarvai aplamdyti, šalmas pramuštas, veidas pasruvęs krauju.
- Kokia nelaimė tau atsitiko? – klausia sunerimęs senjoras.
Šis, sunkiai atsitiesęs balne, aiškina:
- O, aš šauniai pasidarbavau jūsų labui, sere! Papurčiau tai papurčiau jūsų priešus šiaurėje!!
- Ką? – sušuko ne savo balsu baronas. – Šiaurėje?! Aš neturiu jokių priešų šiaurėje...
– Sakote, neturite, – sudejavo žaizdotas riteris, – galbūt, bet dabar turėsite!
Į vieną oro pajėgų diviziją ruošiasi atvykti komisija. Visi panikoje. Niekas nėra šokęs su parašiutu. Nusprendė padaryti taip: Prie parašiutų pririškite maišus, o juos iš lėktuvo numes ant krūmų. Mes ten lauksime pasislėpę, ir kai tik nukris, mes iššoksime iš krūmų.
Atvažiuoja komisija. Pradėjo mėtyti parašiutus. Nuo vieno netyčia atitrūko parašiutas ir didžiuliu greičiu nukrito į krūmus. Iš ten išbėga kareivis ir rėkia:
– Ot, velnias, taip ir užsimušti galima!
– Matau, kareivi, esate labai protingas?
– Ar aš, tamsta leitenante?
– Tai negi aš?!..
Šauktinių komisijoje klausia:
– Ar Jūs turite kokių nors fizinių trūkumų?
– Turiu. Man labai trūksta drąsos.
Kareiviai kalbasi:
– Kodėl tave komisavo?
– Liga.
– Kokia?
– Nežinau, visą būrį nuo jos pykino.
Kareivis svajoja tapti generolu.
Leitenantas – pulkininku.
Kapitonas – majoru. |
