|
Svaiginančios šypsenos
Vyras pareina namo iš alubario. Įkaušęs. Žmona jį užsipuola:
- Tu į save pažiūrėk, pusgirtis juk esi!
- Ėėėė... Taip... Pinigų pritrūko..
Kalbasi du draugai. Vienas sako kitam:
- Ko tu, Jeronimai, toks apdaužytas, nusibrozdinęs?
-Na, supranti, grįžtu vakar vakare namo, iš alaus baro. Einu, mėnulis šviečia, gražu aplinkui - net graudu darosi. Staiga žiūriu - šaligatvis keliasi. Keliasi, keliasi - ir kad duos per snukį. Taip ir užmigau stovėdamas.
- Nusprendžiau. Kol man sueis 21-eri, nei lašo alkoholio!
- Tu įsitikinęs, kad ištversi visą savaitę?
- Tu mėgsti gerti alų su kalmarais?
- Ne, aš alų mėgstu gerti su draugais.
Iš „užrišusio“ alaus mėgėjo minčių:
- Gaila... Kepenys tuščiai dirba...
Atėjo į alaus barą du lankytojai:
- Mums du alaus. Ir švariame bokale.
Oficiantas sugrįžta su alum ir klausia jų:
- Atsiprašau, aš užmiršau, kuris iš jūsų užsisakė švariame bokale?
Žmona priekaištauja vyrui, vėlai grįžusiam namo:
- Tu vėl prisigėrei, gyvuly! O vakar aš buvau tokia laiminga, pamačiusi tave blaivą...
- Šiandien mano eilė būti laimingu!
Du girtuokliai sėdi, geria. Vieną bambalį stipraus alaus, antrą, trečią... Kalbasi:
- Kkklaus...Klausyk. Ttu mane gerrbi?
- Gerbiu. Tikkrai gerbiu.
- Aš tavve irgi gerrbiu.
- Tai gerrrai.
- Tttaip. Mes gerrrbiami žmonės!!!
– Aš vakar su Laima bučiavausi!
– Na ir šaunuolis! O sakai, kad negeri...
|
